Angle down Atgal

#UNIKALU. D. Va­si­liaus­kas: „Ką da­ry­ti, kad ne­pa­si­sek­tų?“

Nau­jie­nų plat­for­mos Etap­lius.lt tink­la­lai­dė­je „UNI­KA­LU su As­ta Le­saus­kie­ne“ kal­ba­mės su dar vie­na uni­ka­lia as­me­ny­be. Mo­ky­to­jas, mo­kyk­los di­rek­to­rius Do­na­tas Va­si­liaus­kas pa­sa­ko­ja, ko­kie yra pa­grin­di­niai sėk­mės for­mu­lės ele­men­tai, ko­dėl žmo­gus, ne­mo­kan­tis ma­te­ma­ti­kos, taip pat ga­li bū­ti pui­kus vers­li­nin­kas.
 

Donatai, esate vienas tų žmonių, kurie rūpinasi, kad moksleiviai įgytų finansinio raštingumo, verslumo įgūdžių ir ateityje galėtų kurtis karjerą, išmanydami šiuos dalykus. Kodėl pasukote tuo keliu?

– Visų pirma, aš pats, būdamas mokiniu, svajojau tapti verslininku, nors žinių apie tai turėjau minimaliai. Taip likimas susiklostė, kad įstojau į tuometį Vilniaus pedagoginį universitetą, į ekonomikos ir verslumo specialybę. Pagalvojau, tai gimininga verslui disciplina – nesvarbu, kad tai pedagogika. Mokydamasis, atlikdamas praktiką, supratau, kad tai man patinka ir gebu tai daryti gana neblogai. Galvoju, pabandysiu. Taip ir susiklostė.

Kaip jums pavyksta užkurti jaunimą, kad jie ateityje galėtų tai panaudoti savo gyvenime?

– Mokiniai pirmiausia mokosi ne iš to, ką girdi, o iš to, ką mato. Savo pavyzdžiu – aktyvumu, profesionalumu, žingeidumu. Ir visi kiti Lietuvoje dirbantys verslumo mokytojai yra sėkmingi ir su mokiniais pasiekia gerų rezultatų, jei patys yra aktyvūs ir savo pavyzdžiu rodo, kaip reikia eiti per gyvenimą, dirbti darbą ar daryti dalykus, kuriuos tu sugalvoji.

Verslumas yra ne tik apie verslą. Ekonomikos mokytojų tikslas nėra kiekvieną mokinį paversti verslininku. Tikslas – kad jie gyvenime įgytų tokių savybių kaip kritinis mąstymas, kūrybingumas, žingeidumas, gebėjimas spręsti problemas, prisiimti lyderystę, kurios padės save realizuoti visose gyvenimo srityse. Be abejo, mes tai darome per verslą, idėjų generavimą. Moksleiviai dar mokyklos suole kuria idėjas ir jas paverčia produktais, kuriuos realizuoja rinkoje.

Mes nesakome, kad esame tik mokytojai, jūs turite klausyti, ką kalbame. Save vadiname mentoriais. Kiekviena jaunoji bendrovė turi ne tik mentorių-mokytoją, bet ir mentorių-verslininką – žmogų, kuris gali moksleiviams perduoti tam tikrų žinių iš savo patirties. Tokia darni profesionalų komanda mokinius ir užkuria, ir užburia.

Moksleiviai patys atranda kažkokį poreikį, kuris nėra patenkintas rinkoje arba jų asmeniniame gyvenime, ir mato, kad jie komandoje gali tą problemą išspręsti – sukurti produktą ir visa tai monetizuoti, uždirbti tikrą pelną. Tai juos žavi. Iš tikrųjų tai, ar jie, sukūrę tikrą produktą, uždirba, ar patiria nuostolių, mums, mentoriams, yra žaidimas be pralaimėjimo. Ir vienu, ir kitu atveju jie išmoksta pamoką – atpažinti savo klaidas, jas ištaisyti, pozityviai judėti į priekį ir ateityje tų klaidų nekartoti.

Etaplius nuotr.
Etaplius nuotr.

Kiekvienas nori gyvenime surasti mylimą žmogų, važinėti geru automobiliu, gyventi name šalia miško ir pan. Kokia yra sėkmės formulė, kad visa tai turėtume?

– Kiekvieną kartą, kai susitinku su mokinių ar suaugusiųjų grupėmis, apie tai kalbame. Kiekvienas mokinys turi skirtingų svajonių, pomėgių, tikslų. Šie trys dalykai yra pagrindiniai sėkmės formulės elementai. Kadangi kiekvienas žmogus yra skirtingas, tai ir sėkmės formulė skiriasi. Negali jos atrasti, jei nieko nedarai. Aš visą laiką mokiniams sakau: žinau, ką galite padaryti, kad jums nepasisektų. 100 proc. žinau – jūs turite nieko nedaryti. Jeigu bandysite, galvosite, dirbsite komandoje, prisiimsite lyderystę, atrasite sritis, kurios jums patinka, kuriose turite šiek tiek daugiau gebėjimų nei kiti, tai būtinai atrasite savo sėkmės formulę ir viską turėsite.

Ar šitoje srityje – kuriant verslą, valdant pinigus – reikia drąsos?

– Be jokios abejonės. Labai gerai, kad praktinio verslumo programos vykdomos komandomis. Kiekvienas individas yra skirtingas: vienas galbūt drąsesnis, kitam galbūt reikia palaikymo iš šono, todėl labai svarbu kurti ne tik žinias, bet ir praktinius įgūdžius. Tai ypač atsiskleidžia, dirbant komandoje.

Be jau paminėtų savybių, ko dar reikia, norint sukurti verslą? Kokiems dalykams moksleiviai turėtų skirti daugiau dėmesio, norėdami ateityje būti sėkmingi verslininkai?

– Mokytis reikėtų visų dalykų. Vieniems sekasi ir patinka vienos disciplinos, kitiems – kitos. Net ir istoriškai žmonija pradėjo sparčiai gerinti savo gyvenimą, kai atsirado darbų pasidalijimas. Mes taip pat mokykloje, modeliuodami verslą, dirbame komandomis. Kiekvienas individas turi mėgstamas sritis: vienam geriau sekasi skaičiuoti, analizuoti finansus, kitas žmogus komunikabilus, gebantis derėtis, pristatinėti produktus, trečias –
inžinierius. Visi dalykai svarbūs. Versle, komandoje reikalinga įvairių gebėjimų visuma.

Jeigu žmogus nemoka matematikos arba jam ta sritis neįdomi, tai nereiškia, kad negalės savęs realizuoti gyvenime ar net tame pačiame versle. Be jokios abejonės, bent minimalios matematikos žinios dar niekam nepakenkė.

Esate gimnazijos direktorius. Ar tapti vadovu jums padėjo verslumo ugdymo patirtis, įgūdžiai?

– Kaip jau minėjau, verslumas nebūtinai yra apie verslą. Kai aš pirmą kartą prieš beveik 10 metų atsistojau prieš klasę ir su moksleiviais pradėjome kurti jaunąsias bendroves, jaučiausi taip pat, kaip tai darydamas dabar, taip pat įsitraukdavau į tą procesą. Pats jautiesi mokiniu, tobulėji, įgauni tų gebėjimų. Verslumo kompetencija dirbti švietimo vadyboje – tiek vienoje mokykloje, tiek kitoje – man be jokios abejonės padeda. Tai nėra baigtinis procesas: aš vis dar esu mokytojas ir net ir šiandien su mokiniais kuriu jaunąsias bendroves, šioje srityje žadu tobulėti ir ateityje.

Man patinka mano darbas. Priėjau prie tokios išvados, kad aš norėjau tapti verslo žmogumi, bet mokykloje negavau pakankamai žinių ir gebėjimų. Ko gero, gyvenimas man davė misiją pačiam tai skleisti mokykloje, švietimo sistemoje.

Kartu su mokiniais sukūrėte daug jaunųjų bendrovių. Kokia, jūsų nuomone, pati sėkmingiausia idėja, kurią pavyko įgyvendinti?

– Labai sunku pamatuoti, kas yra sėkmė. Man labiausiai patinka paprastos idėjos, kai produkto sukūrimas nereikalauja didelių finansinių sąnaudų, o išsprendžiama iki šiol neišspręsta problema. Ir mokiniai tai padaro. Įdomiausią idėją sukūrė mano jauniausi mokiniai progimnazijoje – septintokai.

Tuo metu dar nebuvo belaidžių ausinių ir visus nervindavo ta problema, kad, išsitraukus ausines iš kišenės ar kuprinės, jos būdavo susinarpliojusios. Mokiniai sukūrė tokį žmogeliuką, aplink kurį reikia apvynioti ausines. Tokį produktą pagaminti kainuoja kelis centus, bet problema, kurią išsprendžia, yra tokia aktuali, kad padėjo laimėti tikrai ne vieną nominaciją ir parduoti ne vieną dešimtį gaminių.

Ar yra buvusių jūsų mokinių, sukūrusių kokį nors įdomų verslą, kuriems dabar gerai sekasi?

– Yra tokių, kurie žengia pirmuosius žingsnius versle. Supersėkmės istorijų negalėčiau įvardyti, jie visi dar labai jauni. Kalbant ne tik apie mano mokinius, bet ir visą Lietuvą, yra labai daug jaunų žmonių, kurie mokyklos suoluose kurdavo jaunąsias bendroves, o dabar kuria startuolius, labai pelningus verslus, yra žinomi tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoje. Tokių sėkmės istorijų yra labai daug.

Vienas alytiškis kūrė mobiliąsias aplikacijas. Dar būdamas mokykloje, jis sukūrė Kauno „Žalgirio“ sirgalių klubo mobiliąją aplikaciją, kuria ir dabar naudojamasi. Vos baigęs mokyklą, jis įstojo į universitetą ir, dar nepradėjęs mokytis pirmame kurse, gavo labai labai pelningą darbą užsienio kapitalo kompanijoje. Tokių istorijų yra ne viena.

#UNIKALU kviečia kas antrą savaitę atrasti unikalių Lietuvos žmonių ir vietų. Pamatyti ir išgirsti neeilinių pokalbių. Vaizdo įrašai su vertimu į gestų kalbą.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite