Asmeninio archyvo nuotr.
Angle down Atgal

Tūkstančio rožių paviliota: sodininkė Anastasija Ruta Šiaulius įsimylėjo per tris dienas

Jei besimokydami mokykloje skaitėte Šatrijos Raganos apysaką „Senam dvare“, tikrai prisiminsite aprašytas baltas rožes. Dvaras buvo apsuptas rožių kvapo, visame kūrinyje jis tiesiog persekiojo. O Šiauliuose daugiausiai rožių rasti galima Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožyne. Šiuo metu ten auga net 1625 rožių krūmai, o tarp jų lyg bitė sukasi Anastasija Ruta.

Nors Anastasija Ruta ir ne šiaulietė, saulės miestą ji įsimylėjo vos per tris dienas! „Ir myliu lyg šiol. Todėl ir toliau dirbu Šiaulių Aušros Muziejuje, koordinuoju rožyno plėtrą“, - pokalbį pradėjo Ruta.

Tad apie rožyną ji gali pasakoti nesustodama. Moters meilė augalijai užgimė dar ankstyvoje vaikystėje: „Tėvai pradėjo auginti vienmečius augalus, drauge augau ir aš. Dažnas vaikas pirmus žingsnius žengė namuose, o aš šiltnamyje. Meilė gėlėms, manau, tiesiog yra įrašyta DNR. Dar studijų laikais, Šiaulių Aušros muziejus pasiūlė dirbti su rožynu – sutikau. Dabar Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parko rožyne yra 1625 rožių krūmai, kurie džiugina mus visus – miesto gyventojus ir svečius. Rožynas yra mūsų miesto deimantas. Nuo pat vaikystės svajojau dirbti istorinėje aplinkoje su augalais, parkais. Galbūt todėl man ir „limpa“ istorinio kraštovaizdžio sodininkės darbas.“

Anastasija Ruta pasakojo, kad labai natūraliai, dėl pomėgio atsirado ir „nauji“ jos vardai – Šiaulių Rožė, Burbiškio Tulpė, Aukštaitijos Ruta. Moteris šiuo metu turi pačių įvairiausių projektų: nuo mažų balkonų iki etnografinių kraštovaizdžių, pramoninių teritorijų.

Socialiniuose tinkluose Anastasija Ruta labai aktyviai dalijasi informacija apie Šiauliuose įkurtą Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožyną, kuris jau ne vienerius metus džiugina nuostabiais žiedais ir kvapais. Pasak istorinio kraštovaizdžio sodininkės, Lietuvos mastu šis rožynas ypatingas, tuo, kad yra kuriamas, puoselėjimas ne tik pagal kraštovaizdžio architektūrą, bet derinamos, net rožių spalvos pagal XX a. pradžios „mados tendencijas“: „Rožės raudonais žiedais mūsų regione išpopuliarėjo tik XX a. pabaigoje, todėl pas mus Šiauliuose dominuoja balti ir rausvi bei gelsvi atspalviai. Visi žinome, kad prancūzas Napoleonas Bonapartas norėjo parsinešti Vilniaus Šv. Onos bažnyčią ant delno į Paryžių – jam nepavyko... O Šiaulių miesto garbės pilietis, verslininkas, rožyno mecenatas Stanislovas Grušas savo rankomis mums parnešė Mažąją Rundalę (Latvija) – jo pastangomis buvo įkurtas nuostabus Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožynas, kuriuo visi džiaugiamės ir didžiuojamės. Žinoma, daugiausiai rožėmis rūpinasi Šiaulių Aušros muziejaus Infrastruktūros tarnyba.

Kitas faktas, mūsų rožyne yra vijoklinės rožės Alba Maxima, tai vienos seniausių Lietuvoje auginamų rožių, todėl ėjom sunkius paieškų kelius, kad rastume šią rožių veislę.

Šiauliai gali didžiuotis turintys didžiausią Lietuvoje rekreacinės paskirties rožyną. Kiti Lietuvos rožynai skirti mokslinei veiklai arba turi mažai rožių krūmų, 100–200 vienetų, o mūsų Šiaulių Rožynas turi 1625 rožes.... Manau, auginsim iki 2000 vienetų“, – pasakojo Anastasija Ruta.

Chaimo Frenkelio vila-muziejus yra secesinės architektūros stiliaus kompleksas. Parkas susideda iš medžių, kurie nėra sodinti griežtomis linijomis, taip pat iš lengvų, plastiškų, kartais ir dinamiškų rožių klombų. Secesinės architektūros stiliaus kraštovaizdyje dominuoja ir asimetriškos ašys, Šiauliuose įkurtame rožyne yra fontano ašis, levandų sankryža. „Kai pradėjau dirbti Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožyne, vietoje levandų buvo pasodinta vienmečių augalų, tačiau jau kitą pavasarį buvo pertvarkymas, ir pasodinta pusšimtis levandų krūmų. Kodėl levandos? Mūsų parke trūko svaiginančios romantikos, nors, žinoma, pačios rožės meilės simbolis. Nors iš pradžių levandų sankryžoje pasimatymus vangiai skirdavo, bet dabar vasaromis vis dažniau matau jaunuolius su gėlėmis laukiančius merginų“, – pastebėjimais dalijosi gėlininkė.

Šiauliai vis labiau puošiasi augalais. Kokių idėjų turėtų ar norėtų įgyvendinti pati Anastasija Ruta Šiauliuose? Istorinio kraštovaizdžio sodininkė sako, kad miestui reiktų daugiau spygliuočių, mat jie daug naudingesni mūsų aplinkos orui, rudenį juk nemeta spyglių.

Kalbėdama apie idėjas, sodininkė užsimena, kad mieste norėtųsi daugiau erdvių, kuriose žydėtų rožės: „Lietuvoje mažai vietų, kur parkuose auga rožės, žinoma, turime botanikos sodų. Gal net galėtume tapti lietuviškąja rožių sostine?

Kitas svarbus dalykas – Šiauliuose, palyginus su kitais miestais, turime daug vandens telkinių. Mano idėja, kurią galbūt pamatys Šiaulių miesto politikai, rėmėjai ir panašiai, tai apželdinti pačius vandens telkinius – Prūdelį, Talkšą – vandens lelijomis, vandens vilkdalgiais. Mūsų vandens telkiniai, poilsio vietos įgautų spalvų nuo ankstyvos vasaros iki vėlyvo rudens, taip pat būtume pirmas miestas, kuriame žydi vandens telkiniai gražiais, margais žiedais, pagal spalvų gamą nuo baltos iki tamsiai mėlynos.“

Šiauliuose vienu metu buvo labai daug kalbama apie miesto įvaizdį. Spalvos ten taip pat aptartos. O koks augalas tiktų Šiauliams ir galėtų būtų net miesto gėle? Anastasija Ruta išrenka net kelias:

Saulakis – tai nuostabus daugiametis augalas, dailiais margais lapais, o žiedai lyg saulė, šio augalo Šiauliams reikėtų ne šimtais, bet tūkstančiais. Tai tikrai galėtų būti Šiaulių miesto gėlė.

Budlėja – ją žmonės dar vadina „drugelių medžiu“, nes liepos mėnesį per žydėjimą būna apsupta drugelių: žiedų nektaras traukia būtent drugelius, bet ne bites. Budlėjos turi labai gražius žiedynus, truputį primena alyvas, tik ilgiau žydi – nuo liepos iki rugsėjo pabaigos. „Būtume kaip svajingų pasakų miestas.“

Rasakila – nuostabiais lapais ir smulkiais citrinos geltonumo žiedais. Rasakilos lapai po lietaus ar rasoto ryto tiesiog spindi, kaip deimantai, tai labai puošnu. „Mūsų miestui elegancijos niekada nebus per daug.“

Rožynų puoselėtoja į Šiaulius atvyko iš Panevėžio. Kokius šių miestų skirtumus ji pastebi?

„Pirmiausia, tai čia, Šiauliuose, platesnės, patogesnės gatvės. Šį faktą visada drąsiai ir viešai sakau. Paliginus su kitais miestais – Šiauliuose nėra kamščių. Panašumų su Panevėžiu randu mažai. Šiauliai mane priėmė labai gerai, puikiai, čia prigijau labai lengvai. Šiauliuose daugiau parkų, skverų, muziejų. Panevėžyje viskas sėsliau, tai ramus miestas. Abu miestai turi stiprias menų mokyklas: Sauliaus Sondeckio menų gimnazija Šiauliuose, o Panevėžyje Vytauto Mikalausko. Ugdyti menininkus reikia, tiesiog būtina. Menas, grožis yra mūsų ateitis.

Šiauliai yra pilni gyvybės, nors dalis mane sukritikuos, nes neva mažėja gyventojų, bet turime daug muziejų, stiprią dailės galeriją, daug švietimo – ugdymo įstaigų, geležinkelius, karinį oro uostą, puikią logistiką, daug gamyklų, parkų, vandens telkinių. Tiesiog reikia čia imti ir gyventi. Įvardiju Šiaulius kaip gyvybės ir ateities miestą. Nepamirškime, kad mūsų miestas tikrai gana tvarkingas, o tai didelius  pliusas. Gyvenu Šiauliuose jau 7 metus, nerandu minusų. Jei ateityje galvočiau kurti verslą, tai kaip bazinį miestą rinkčiausi Šiaulius“, – mintimis dalijasi Anastasija Ruta.

Moteris teigia, kad Šiauliai unikalus miestas – XX a. pradžioje labai sugriautas, o šiandien „vuolia“, tobulas miestas bet kokio amžiaus, bet kokios tautybės ar socialinės grupės žmonėms gyventi.

Su nekantrumu laukiame prasiskleidžiančių rožių. Vasarą Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parkas prisipildo muzikos garsų – vyksta Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis, prasidedantis liepos 6.

BLIC

Geriausia vieta pasimatymui Šiauliuose:  kalva  prie įmonės „Salda“ (puikiai matosi miestas).

Geriausia vieta pasitikti saulę Šiauliuose: Rėkyvos ežero krantas, važiuojant Žemynos gatve iki galo, sukti į dešinę, tada vėl iki galo ir kairiau, atsiveria ne tik tobulas vaizdas, bet ir jausmas.

Šiaulių pasididžiavimas: Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

Skaniausia Šiauliuose: maistas – Gustuko picerija, kava – Prezzo kepyklėlė.

Šiauliuose pailsėti galima: jei trumpam, tiesiog praeiti bulvaru, jei ilgiau – prie „Geležinės lapės“. Jei su nakvyne – viešbutis „Šiauliai“.

Z. Medžidovas. Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožynas
Z. Medžidovas. Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožynas
Z. Medžidovas. Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožynas
Z. Medžidovas. Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožynas
comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite