Angle down Atgal

Tai, kas po COVID-19 ligos ligonio laikoma savaime praeinančiu reiškiniu, kartais reikalauja atskiro gydymo

Pandemijai tebesitęsiant, įsitikinta, kad nepriklausomai nuo ligos eigos sunkumo, liekamieji reiškiniai po COVID-19 ligos išsivysto kas trečiam ja prasirgusiajam.

Nerimas, irzlumas, depresijos požymiai, miego sutrikimai, raumenų silpnumas, energijos stoka, galvos skausmas, sumišimas, atminties duobės, negebėjimas susikaupti ir atlikti darbo užduotis – dažniausiai tokius pojūčius vardija pokovidinį sindromą išgyvenantys žmonės. Ar galima tokiais atvejais pasikliauti savo organizmu ir patikėti jam susitvarkyti pačiam? Kokie pojūčiai, persirgus COVID-19, signalizuoja, kad vis dėlto reikia specialisto pagalbos?

Atsakydama į šiuos klausimus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad tais atvejais, kai nemalonūs pojūčiai tęsiasi ganėtinai ilgai, o namų priemonės, tokios kaip maisto papildai, vaistažolių arbatos ir pasivaikščiojimai iš esmės nepagerina sveikatos būklės, reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos.

„Apibrėžti, ką reiškia terminas „simptomai nepraeina ganėtinai ilgai“ sudėtinga, nes tą kiekvienas turi įsivertinti individualiai, – sako gydytoja psichiatrė. – Jei akivaizdu, kad simptomai trukdo kasdieniam funkcionavimui, darbo ar akademinei veiklai, verta pasikonsultuoti su specialistu, šiuo atveju – gydytoju psichiatru.

Pasak R. Mazaliauskienės, pacientai, kuriems persirgta COVID-19 liga padarė įtaką psichinės ligos simptomų atsinaujinimui, paūmėjimui, į medikus kreipiasi gana greitai. Nes jie pažįsta savo ligą ir žino, kas su jais vyksta, suvokia, kad sutrikimas gali progresuoti. Tačiau tie, kurie psichikos sutrikimais iki susirgimo COVID-19 liga nesiskundė, linkę delsti, laukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Daugelis viliasi, kad susidoros savarankiškai, reguliuodami poilsio režimą, vartodami vitaminus, mankštindamiesi, stengdamiesi praturtinti gyvenimą teigiamomis emocijomis.

„Visos šios priemonės labai geros ir jas tikrai verta taikyti ne tik po persirgto kovido, bet ir įprastiniame gyvenime, tačiau pokovidinių simptomų atveju jos dažnai neveikia arba veikia nepakankamai“, – teigia gydytoja psichiatrė. Todėl jos nuomone, jei žmogus persirgo kad ir gana lengva COVID-19 forma, bet po ligos jį kamuoja nerimas, nemiga, negalėjimas susikaupti ir susikoncentruoti, slogi, prislėgta nuotaika, irzlumas, o šie bei panašūs reiškiniai nesilpnėja, nepraeina, patartina kreiptis pagalbos į specialistą.

LSMU Kauno ligoninės atstovai primena, kad dar vienas dažnai minimas požymis, prasidėjęs sergant COVID-19 liga ir nepraeinantis jai pasibaigus, – visiškas ar dalinis uoslės ir skonio praradimas, kartais neatsistatantis po pusmečio ar net ilgesnio laiko tarpo. Šios ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė dėl dingusios uoslės rekomenduoja visais atvejais konsultuotis su specialistu.

„Dingus uoslės, tuo pačiu dažnai ir skonio pojūčiui, jei tai neatsistato, pasibaigus COVID-19 ligai, reikia kreiptis į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją. Tai būtina todėl, kad pacientą patikrinęs specialistas galėtų atmesti (arba patvirtinti) kitos ligos diagnozę“, – sako otorinolaringologė B. Zykienė. Jos teigimu, yra nemažai atvejų, kai paaiškėja, jog tai, ką žmogus laikė liekamuoju reiškiniu po COVID-19 ir laukė, kol praeis savaime, yra atskiro gydymo reikalaujantis susirgimas.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite