Angle down Atgal

Statybininkų asociacija: skaidriai dirbančiojo kodas tėra papildoma našta, šešėlio problemos tai nesprendžia

Jau mėnesį galiojant reikalavimui statybviečių darbuotojams turėti skaidriai dirbančiojo identifikacijos (ID) kodą, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigiamų naujosios tvarkos rezultatų neįžvelgia. Statybų verslo atstovas įsitikinęs, kad šešėlio rinkoje nemažėja, nes nelegali darbo jėga samdoma privačių objektų statytojų, kurie vykdyti teisinių įpareigojimų „nesivargins“.

Jis įžvelgė, kad teisėtai dirbančioms statybų įmonėms, vienijamoms LSA, papildomas reikalavimas tikrinti kiekvieno darbuotojo ID tėra papildoma našta, nors ir nedidelė.

„Poveikio šešėliui mažinti šita priemonė tikrai neturės, o legaliai dirbančioms įmonėms vis tiek sukuriama našta. Ji nėra didelė, bet ji vis tiek yra – reikia papildomai tikrinti, ar darbuotojai turi skaidriai dirbančiojo kodą“, – Eltai sakė D. Gedvilas.

„Manome, kad dirbantys nelegaliai dirba privačiuose objektuose. Toms LSA įmonėms, kurios dirba oficialiai, teisėtai, šis kodas yra tik našta, o tie, kurie dirba nelegaliai, ir toliau dirba. Jei kodo sukūrimas turėjo tikslą mažinti šešėlį statybų sektoriuje, šio efekto nebus pasiekta (...) “, – akcentavo jis.

LSA vadovas pasakojo, jog įsigaliojus papildomam reikalavimui, naująja sistema tik sukurtas papildomas barjeras statybininkams, kurį jie turi „įveikti“ prieš patekdami į savo darbo vietą. D. Gedvilas kalbėjo, kad nuo balandžio eidami į statybvietę darbuotojai privalo turėti ne tik skaidriai dirbančiojo ID, bet ir asmens dokumentą, neretai – laiko apskaitos registracijos kortelę. Papildomos kliūtys tikrinant statybininkus kyla ir statyboms vykdyti samdytiems subrangovams, teigia jis.

„Ateidamas į statybvietę asmuo turi turėti skaidriai dirbančio asmens kodą, asmens tapatybės dokumentą. Toliau, jei yra laiko apskaitos sistema, reikia turėti dar vieną kortelę ir ten turi registruotis. Yra sukurtas tam tikras barjeras patenkant į statybvietę, žmonės užtrunka ir ten turi būti tikrintojas. Ir jei subrangovui reikia tikrinti asmenų kodus, reikia paskirti atskirą asmenį, kad jis žiūrėtų, ar statybvietėje nedirba kodo neturintys asmenys“, – aiškino LSA prezidentas.

„Yra tam tikra laiko gaišatis ir, manau, kad ten dirba įmonės, ten paprastai statybininkai dirba legaliai, bet ten kur jie nelegalūs, to reikalavimo, teisės akto vykdyti nesivarginama“, – apibendrino D. Gedvilas.

„Sodra“: skaidriai dirbančiojo ID jau turi beveik 200 tūkst. žmonių

Kaip Eltą informavo skaidriai dirbančiojo ID sistemą administruojanti „Sodra“, šį QR kodą jau turi 195 tūkst. žmonių. Pasak „Sodros“ atstovų, jų sugeneruota daugiau, kadangi vienas dirbantysis gali turėti kelis galiojančios ID. Iš viso, „Sodros“ duomenimis, suteikti beveik 205 tūkst. skaidriai dirbančiojo ID kodai.

Anot įstaigos, pirmąjį mėnesį sistema veikė be nesklandumų.

„Sodros“ specialistų vertinimu, sistema veikia sklandžiai. Nuolat bendradarbiaujame su statybų sektoriaus atstovais, pavyzdžiui, su LSA, ir ieškome būdų, kaip patobulinti sistemos funkcijas, tačiau tai nėra susiję su kokiais nors trikdžiais“, – rašoma „Sodros“ atsakyme.

ELTA primena, kad nuo balandžio 1 d. visi pagal darbo sutartį arba individualiai dirbantys, taip pat į Lietuvą iš užsienio komandiruoti statybviečių darbuotojai privalo darbo vietoje turėti skaidriai dirbančio asmens ID kodą.

Naująja tvarka siekiama mažinti šešėlį statybų sektoriuje, – pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema, kontroliuojančios institucijos galės identifikuoti neskaidriai statybose dirbančius asmenis. Statybviečių patikras vykdo Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija.

Statybininko identifikavimui naudojama „Sodros“ informacinė sistema.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimu apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).

Ministerija skaičiuoja, kad samdydamos darbuotojus neteisėtai bendrovės neapskaito 500–700 mln. eurų pajamų. Tokie asmenys gali būti išnaudojami, neturi darbo sutarčių, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, nesuteikiama socialinė apsauga, nurodo ministerija.

 

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite