Angle down Atgal

Saulės šviesa plastiko atliekas gali paversti į „chemikalų sriubą“

Pakankamai ilgam laikui palikite pigų plastikinį maišelį saulės šviesoje ir galiausiai jis subyrės į miltelių krūvą, o jo naftos chemijos fragmentai liks išsklaidyti elementais.

Mikroplastiko fragmentai, kurie patys savaime yra laikomi dideli ekologiniu pavojumi, gali būti net ne pats blogiausias dalykas, atsirandantis šio suirimo metu.

Tyrimo metu, atlikto vadovaujant tyrėjams iš Woods Hole okeanografijos institucijos, nustatyta, kad saulės šviesa ne tik geba suskaidyti plastikus – ji gali jų bazinius polimerus ir priedus paversti naujų chemikalų sriuba.

Šis procesas taip pat nėra labai lėtas, kuomet su įvairiais plastikiniais maišeliais buvo eksperimentuojama tirpinant dideliu tirpių organinių anglies junginių mišiniu po to, kai jie buvo veikiami saulės šviesa mažiau nei 100 valandų.

Kartą panaudojus, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad maišelis atsidurs sąvartyne, o ne perdirbimui skirtame konteineryje.

Arba, blogiausiu atveju, jis savo kelionę tęs kažkur aplinkoje, kur galiausiai atsidurs vandens keliuose ar vandenyne, kur prisijungs prie įspūdingų 640 000 tonų plastiko, kurį kasmet į aplinką išmeta komercinė žvejyba.

O galutinis šių likučių likimas gali būti pats įvairiausias.

Didelė dalis jų atsiduria laukinių gyvūnų, pavyzdžiui paukščių ir banginių, žarnynuose. Galų gale jis suskyla į vis mažesnius mikroskopinius gabalėlius.

Tačiau daugelis jo paplitimo ir susiskaidymo detalių lieka neaiškios.

Per daugybę metų buvo atlikta įvairių tyrimų, kurių metu užsiminta apie gerokai grėsmingesnės transformacijos galimybę. Ir čia kalbama būtent apie saulės šviesą, kuri chemiškai gali transformuoti plastikus ir jų priedus į naujus polimerus bei mažesnius cheminius junginius, kurie lengviau ištirpsta ir patenka į orą.

Iki šiol nebuvo žinoma kokia tai cheminių produktų įvairovė, kuriuos gali sukurti plastiko gaminys, kepantis saulės kaitroje.

Tyrimas

Mokslininkai surinko polietileno maišelių pavyzdžius iš komercinių įmonių, tokių kaip „Target“ ir „Walmart“. Tyrėjai taip pat įtraukė panaudotus maišelius iš savivaldybių, kuriose buvo uždraustas plastikinių maišelių vartojimas. Kontrolinei grupei buvo panaudoti „Goodfellow“ pagaminti mažo tankio plėvelės maišeliai be priedų.

Maišeliai buvo charakterizuojami pagal organinių medžiagų ir metalų kiekį bei spektrines savybes. Tyrėjai patalpino mėginius iš maišelių į sterilizuotas laboratorines stiklines, užpildytas jonizuotu tirpalu, kad imituotų panardinimą į jūros vandenį.

Pusė laboratorinių stiklinių šešioms dienoms buvo patalpinti tamsoje. Likusioms penkioms dienoms buvo paliktos kontroliuojamos temperatūros kameroje, kur jos buvo veikiamos nuolatiniu spinduliuotės srautu, imituojančiu saulės šviesos poveikį.

Nustatyta, kad tamsoje palikti pavyzdžiai į druskingą tirpalą išleido nedidelį ištirpusių organinių junginių kiekį. Tuo tarpu šviesoje laikytieji plaukiojo jau naujuose chemikaluose.

Šią plastiko sriubą išskaidžius į ją sudarančių molekulių sąrašą buvo atskleisti dešimtys tūkstančių ištirpusių organinių junginių, kurių visi buvo sukurti per laikotarpį, prilygstantį vos kelioms savaitėms trunkančiam plūduriavimui vandenyne, saulės kaitroje.

Visas šis procesas yra mažiausiai dešimt kartų labiau kompleksiškas, nei chemikai manė anksčiau, taip paliekant daug erdvės toksiškoms medžiagoms, kurios anksčiau net nebuvo laikomos problema.

Tyrėjai teigia, kad turime galvoti ne tik apie pradinių plastikų, kurie patenka į aplinką, likimą ir poveikį, bet ir apie šių medžiagų transformaciją.

Dabar kyla klausimas, ką šie junginiai daro aplinkoje ar joje gyvenančių organizmų audiniuose. Esant mažoms koncentracijoms nerimui pagrindo gali būti palyginti nedaug.
Tačiau plastiko atliekoms besikaupiant į vis didėjančią aplinkosauginę katastrofą, šios koncentracijos gali pakilti iki pavojingų lygių.

Tyrimas buvo paskelbtas „Environmental Science & Technology“

Gismeteo.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite