Angle down Atgal

Pranašaujant stiprų vėją, draudikai pastebi tendenciją – stichinių nelaimių nuostoliai šiemet jau rekordiniai

Sinoptikams vėl kalbant apie artėjančius didžiulius vėjo gūsius, draudikai pastebi, kad kasmet vis daugėja žalų dėl stichinių nelaimių: nukenčia gyvenamieji namai, priestatai, o kainos šioms žaloms apmokėti – vis auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, paskutiniai dveji metai yra visiškai išskirtiniai, nes tiek daug gamtos stichijų sukeltų žalų Lietuvoje dal nėra buvę.

Nuostoliai auga dvigubai

Draudimo įmonės duomenys rodo, kad per pirmuosius devynis šių metų mėnesius dėl stichinių nelaimių privatiems klientams jau išmokėta daugiau nei 3,5 milijono eurų suma. Lyginant su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet suma augo 400 tūkst. eurų, o su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu – suma yra didesnė net 2 milijonais eurų.

„Šiais metais jau beveik 4 tūkst. žmonių kreipėsi į mūsų bendrovę dėl stichinių nelaimių padarytų žalų. Metai prasidėjo gausiu sniegu ir dėl jo kilusiomis žalomis, pavyzdžiui, nelaimės dėl sniego slėgio, kai dėl jo svorio lūžo pastatų konstrukcijos. Vasarą buvo galingų audrų, liūčių, daug elektros įtampos svyravimų. Dabar parnašaujami stiprūs vėjai, dėl kurių kartais plėšomi stogai, griūna priestatai“, – sako „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Kaip teigia ekspertas, pernai metai taip pat jau rodė gamtos stichijų sukeliamų žalų augimą – per pirmus devynis mėnesius 2020 metais už stichines nelaimes buvo išmokėta kiek daugiau nei 3 mln. eurų suma. 2019 metais už tą patį laikotarpį suma vos viršijo 1,3 mln. eurų.

Didžiausi patirti nuostoliai gali artėti ir prie 100 tūkst. eurų

Stichinės nelaimės lietuviams atneša vis daugiau nuostolių, o dėl kylančių kainų, pavyzdžiui, statybinių medžiagų rinkoje – tokios žalos tampa vis brangesnės.

„Kalbant apie vidutinę gamtos sukeltų žalų išmoką skaičiai iš teisų auga – 2019 ir 2020 metais stichinėms nelaimėms padarytus nuostolius atlyginti vidutinė suma buvo apie 685 eurų, o štai 2021 metais vidutinė nuostolio išmoka jau paaugo iki 822 eurų“, – situaciją komentuoja Artūras Juodeikis.

Pastebima, kad ženkliai auga ir maksimalios išmokos už stichinių nelaimių padarytus nuostolius. 2019 metais maksimali suma siekė 36 tūkst. eurų sumą, 2020 metais maksimali išmoka viršijo 76 tūkst. eurų, o šiais metais turėjome ir tokių nuostolių, kuriems atlyginti buvo skirti 83 tūkst. eurų.

„Žmonės turėtų į tai atkreipti dėmesį ir nusimatyti didesnius biudžetus audros padariniams atkurti, peržiūrėti draudimo sumas savo sutartyse. Tendencijos rodo, kad menkai tikėtina, jog nuostoliai ateityje mažės, o buvusios, pavyzdžiui, stogo kainos, kai jis tik buvo dengiamas, greičiausiai jau bus kur kas didesnės, jei jį reikės keisti“, – sako draudikų atstovas.

Pasaulinės tendencijos ir Lietuva

Kalbėdamas apie tendencijas, ekspertas teigia, kad pasaulyje jau vis daugiau šalių susiduria su klimato kaitos padariniais, kai stichinės nelaimės visur atneša daugybę nuostolių.

„Gamtos stichijų sukeliamos žalos auga visame pasaulyje. Dėl klimato kaitos gausėja audrių, liūčių, šalčių – tad tendencija pasaulinė ir mes, kaip draudikai, turime numatyti riziką, įvertinti tokių žalų galimybę.

Pavyzdžiui JAV, uraganų siaubiamose teritorijose apskritai sudėtinga gauti draudimo apsaugą, tad gyventojai daug investuoja į itin tvarias medžiagas ieškodami galimybių savo turtą apsaugoti. Nekilnojamo turto analitikos įmonė „CoreLogic“ teigia, kad JAV daugiau nei 6,5 milijono namų gresia audros bangos ir draudimo bendrovės jau ima vertinti šias rizikas. Žinoma, Lietuvoje tai dar nėra aktualu, tačiau matant plačiai galima spėti, kad gamtos žalos bus vis aktualesnės bei nuostolingesnės ir pas mus “, – pasakoja Artūras Juodeikis.

Svarbu pasiruošti iš anksto

Artūras Juodeikis prieš naujus rudens ir žiemos gamtos galimus nuostolius, siūlo patiems pasirūpinti savo būstu bei automobiliais iš anksto, taip pat apgalvoti, kokiomis sąlygomis apdraustas privatus turtas.

„Svarbu prisiminti saugoti savo turtą – artėjant vėjuotoms dienoms reiktų peržiūrėti kiemuose paliktus daiktus, o automobilių vairuotojams – nestatyti savo automobilių po medžiais, būti atidesniems kelyje“, – sako Artūras Juodeikis.

Kaip teigia draudimo ekspertas, iš anksto reikėtų pasiruošti ir žiemos šalčiams.

Prieš žiemos šalčius ir galimai vėl gausų sniegą, svarbu pasirūpinti ir transporto priemonėmis, ir būstu – įsitikinti, kad nėra įtrūkimų stoguose, sienose, pasikeisti automobilio padangas prieš pirmuosius plikledžius ir pūgas“, – teigia A. Juodeikis.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite