NATO Parlamentinės Asamblėjos Politinio komiteto posėdyje. Dž. G. Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Angle down Atgal

NATO ragina dabartinį Rusijos režimą identifikuoti kaip pagrindinį grėsmių šaltinį

Šiandien, susidūrus su didžiausia krize Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo, NATO būtina persitvarkyti. Naujai Strateginei koncepcijai sukurti – palankus metas, nes Aljansas kaip niekada – vieningas, grėsmės įsisąmonintos, politinė valia investuoti į gynybą yra akivaizdi. Tai pabrėžiama NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Politinio komiteto pranešėjo Tomo Valaseko (Slovakija) pranešimo projekte „NATO prisitaikymas politinėje ir saugumo srityje atsakant į Rusijos karą. Strateginės koncepcijos persvarstymas“.

Šį pranešimą šeštadienį Politinio komiteto posėdyje pristatė pirmininkas Brendanas Francis Boyle'as, nes T. Valasekas negalėjo dalyvauti posėdyje Vilniuje.

Komiteto pirmininkas informavo, kad pranešimo projekte aptariamos penkios temos, kurios turėtų atsispindėti šiuo metu rengiamoje Naujoje NATO strategijoje. Pirma, NATO turi būti demokratinių valstybių aljansas; antra – dėl Rusijos karo Ukrainoje, visiškai pasikeitus geopolitinei padėčiai, būtina stiprinti NATO karinę galią (sustiprintą priešakinių pajėgų buvimą turėtų pakeisti sustiprinta priešakinė gynyba). Svarbu taip pat stiprinti NATO atsparumą grėsmėms (kibernetinės ir hibridinės atakos, dezinformacija, pandemija, klimato kaita); stiprinti partnerystę (turime aiškiau apibrėžti savo bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, sukurti stabilesnių transatlantinių santykių pagrindą, partnerystę suvokti kaip ekonomiškai efektyvų būdą prisidėti prie pasaulinio saugumo); galiausiai – stiprinti NATO, kaip vieningą politinę instituciją.

Kaip teigiama Seimo pranešime, dokumente pabrėžiama, kad Aljansas privalo susitelkti ties tuo, ką daro geriausiai, t. y. užtikrinti savo narių gynybą nuo branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų, konvencinių ir hibridinių atakų.

Pranešimo projekte taip pat konstatuojama, kad dabartinis Rusijos režimas turi būti aiškiai identifikuotas kaip pagrindinis šių grėsmių šaltinis, o NATO neturi užkirsti kelio narystės perspektyvai demokratinėms valstybėms, jei jų visuomenė pasirenka euroatlantinę integraciją ir atitinka narystės reikalavimus.

Vertinant NATO valstybių santykius su Kinija, pažymima, kad Aljansas turi būti pasirengęs įsitraukti į taisyklėmis grįstą konkurenciją su Kinija ir, kur įmanoma, palaikyti dialogą, ypač – ginklų kontrolės srityje.

Kitas Politinio komiteto posėdis vyks Madride lapkričio 18–21 dienomis.

Šiemet NATO PA pavasario sesiją buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.

NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir asamblėjos generalinis sekretorius.

Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite