Angle down Atgal

Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis pasisako prieš siūlymą įpareigoti rezidentus atidirbti

Valdančiosios daugumos atstovai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis nepritaria Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovo ir narių siūlomoms pataisoms dėl įpareigojimo medikams atidirbti Lietuvoje už rezidentūros studijas.

Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia, kad tai būtų grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Anot partijos atstovų, gydytojų trūkumo regionuose problemos turėtų būti sprendžiamos ne prievolėmis, o gerinant medikų darbo sąlygas

„Toks siūlymas – grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Vietoje to, kad jauni specialistai būtų priverstinai siunčiami į regionų gydymo įstaigas, turime šiose įstaigose kurti tokias sąlygas, kurios motyvuotų darbuotojus pačius pasirinkti darbą jose“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama I. Pakarklytė.

Pasak parlamentarės, į regionus gydytojus pritraukti gali patrauklios sąlygos ir konkurencingi atlyginimai, o ne „absurdiškos prievolės“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad iniciatyva kirstųsi su laisvo judėjimo, darbo pasirinkimo principais, ir „būtų didelės kontroversijos Konstitucijos požiūriu, kai žmogus yra pririšamas“.

„Kitas dalykas, kaip pasiekti, kad tie žmonės patys norėtų dirbti, aš manau, kad reikalingos radikalios permainos sveikatos apsaugos sistemoje – ir tinklo pertvarka, ir atlyginimų peržiūra, ir mobingo išnaikinimas, kur jis atsiranda“, – BNS sakė E. Gentvilas.

„Kvalifikuotam specialistui, medikui darbas Lietuvoje yra iššūkis ir jis dažnu atveju renkasi, kur sutvarkyta sistema ir gerai apmokamas darbas. Šito turi imtis politikai, o ne dirbtinio teisių, laisvių, judėjimo ribojimų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje.

„Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS anksčiau sakė A. Matulas.

Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei valstybė apmokėtų pusę studijos kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.

Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.

Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite