Angle down Atgal

KT išaiškinimas apie vidaus sandorius ir verslą, ir savivaldybes verčia jaustis tvirčiau

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad išimtiniais atvejais savivaldybės gali vidaus sandoriais pirkti kai kurias paslaugas, privatus verslas tikisi daugiau pergalių teisminiuose ginčuose dėl tokių sandorių. Savivaldybių atstovai mano, kad šis išaiškinimas jų teisę įtvirtino dar labiau, o viešųjų pirkimų ekspertė teigia, kad jis suveiks kaip prevencija. 

KT teigimu, perkant vidaus sandoriu būtina tinkamai įvertinti rinką ir sprendimo įtaką sąžiningai konkurencijai. 

Klausimas dėl galimo Konstitucijos pažeidimo kilo Panevėžio savivaldybei be konkurso pasirašius 50 mln. eurų vertės atliekų tvarkymo sutartį su jos įsteigta bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“. Savivaldybė tikina, kad pirkimas buvo teisėtas.

Viešųjų pirkimų ekspertė sako, kad vidaus sandoris – lengviausias ir patogiausias būdas savivaldybėms, jis padeda išvengti sudėtingų procedūrų, todėl galimybe gali būti piktnaudžiaujama, arba jis pasirenkamas dėl kompetencijos stokos. Tačiau KT išaiškinimas, tikimasi, keis tokią praktiką.

Savivaldybių asociacija sveikina KT nutarimą ir tikisi, kad jis bent kuriam laikui apgynė savivaldybes, kurios vidaus sandorius naudoja tik siekiant užtikrinti viešąsias paslaugas. 

Teisininkai sako, jog po KT nutarimo ginčų dėl tokių sandorių daugės. 

KT išaiškinimo prireikė ginče dėl 50 mln. eurų vertės sandorio 

Panevėžio savivaldybei 2020 metų vasarį be konkurso pasirašius 50 mln. eurų vertės atliekų tvarkymo sutartį su jos įsteigta bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ jos konkurentė „Ecoservice“ sprendimą apskundė teismui ir prašė jį pripažinti neteisėtu bei užkertančiu kelią pretenduoti kitam verslui.

Bendrovė teismo prašė išaiškinti, ar tokie sandoriai neriboja sąžiningos konkurencijos ir neprieštarauja Konstitucijai.

Bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas 2020-ųjų pabaigoje kreipėsi į KT ir paprašė išaiškinimo.

Šiemet gegužės 5-ąją KT nutarė, kad savivaldybės gali sudaryti vidaus sandorį tik tada, kai nori pavesti jų kontroliuojamai įmonei teikti vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos paslaugas.

KT taip pat nurodė, kad vidaus sandoriai išimtiniais atvejais gali būti sudaromi, kai nuolatinės ir kokybiškos paslaugos  negali būti teikiamos pagal viešųjų pirkimų tvarką, tačiau tik įvertinus, ar tai neprieštarauja sąžiningai konkurencijai.

Būtent ši dalis apie sąžiningą konkurenciją gali tapti prielaida, suteikiančia galimybę verslui ginčyti išimtinius  savivaldybių vidaus sandorius, mano teisininkai.

Išaiškinimas savivaldybės pozicijos nekeičia

Laukiant KT išaiškinimo Panevėžio apygardos teismas bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs. Miesto savivaldybė savo pozicijos ginče keisti nežada net ir paskelbtus KT nutarimą, kuris, kaip sako savivaldybės teisininkė, sustiprina savivaldybės poziciją.  

„KT pasisakė, kad, Panevėžio apygardos teismo paklausimų apimtyje, viešųjų pirkimų nuostata dėl vidaus sandorio neprieštarauja Konstitucijai. Mes atlikome visus reikalingus veiksmus, prašome ieškinį atmesti, bylą nutraukti. Tokia mūsų pozicija, kitokios ir neteiksime“, – BNS sakė savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė. 

Anot jos, sutartis su „Panevėžio specialiuoju autotransportu“ buvo pasirašyta dar iki „Ecoservice“ ieškinio, o vidaus sandoris dėl atliekų tvarkymo sudarytas įvertinus sąžiningą konkurenciją,

„Aš manau, kad su tuo reikalavimu savivaldybė neprasilenkė, nes mes esame įvykdę visas viešųjų pirkimų prievoles ir įpareigojimus, esame įsivertinę situaciją ir tokia teisė mums yra suteikta sudaryti tokius sandorius, manome, kad jis yra teisėtas ir nesutinkame su pateiktu ieškiniu“, – sakė ji.

„Ecoservice“ valdybos narys Saulius Budrevičius teigia, jog šis atvejis yra pavyzdys plačiai paplitusios praktikos, kai savivaldybės neatsižvelgia į rinkos sąlygas ir perka paslaugas iš joms pavaldžių įmonių.

„Iki šiol praktika, kai savivaldybės tiesiog pavedimu pirko viešąsias paslaugas iš savivaldybės kontroliuojamų įmonių, buvo pakankamai plačiai taikoma, neatsižvelgiant nei į realius poreikius, nei į tai, kad reikalingos paslaugos gali būti įsigyjamos rinkoje geriausiu kainos ir kokybės santykiu“, – BNS sakė S. Budrevičius.

Savivaldybės jaučiasi apgintos

Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius KT nutarimą vertina gerai, nes kitu atveju buvo galima tikėtis, kad vidaus sandoriai apskrita bus panaikinti.  

„Aš manau, kad KT nutarimas savivaldą kuriam laikui apgynė. Mes labiau vertiname tą dalį, kuri nepripažino, kad nėra konstituciškai neteisinga savivaldai naudotis vidaus sandorio galimybe, nekvestionavo jos. Teismo rankose buvo galimybė nulemti jos egzistenciją. Sveikiname nutarimą, jis nepaneigė to, ko mes ilgą laiką siekėme“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, privatus sektorius nuolat ieškojo galimybių ginčyti tokių sandorių teisėtumą, o prašymas išaiškinti jų konstitucingumą yra tik vienas iš etapų.  

„Natūralu, kad yra verslo suinteresuotumas, juk sumos yra milžiniškos, todėl norima dalyvauti, o kartais ir užimti dominuojančią poziciją. Todėl verslas visada atidžiai sekė savivaldybių teisę sudaryti vidaus sandorius. Jie, kiek aš atsimenu, visada buvo ir politikų akiratyje, vertinimų buvo įvairiausių. Aš asmeniškai jaučiu, kad čia dar ne pabaiga, o tik dar vienas raundas, kovų dėl teisinio reglamentavimo dar bus ir dėl objektyvių priežasčių, ir dėl spekuliacijų“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Viešųjų pirkimų ekspertė Neringa Virbickaitė tikisi, kad KT išaiškinimas padės išvengti abejotinų vidaus sandorių ar juos interpretuoti, kaip kam patogu. 

„KT pažymėjo, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik išimtiniais atvejais, o jie visada yra susiję su tuo, kas vyksta rinkoje. Jeigu joje yra kitų dalyvių, kaip galima deleguoti paslaugas savo įkurtam subjektui, kokia rinka taip kuriama? Vidaus sandoriai, numatyti išimtinėms situacijoms, tam ir turi būti naudojami, o ne savo aplinkos kūrimui, įsivaizduojant, kad teisinė aplinka suteikia tokią galimybę, bet KT nurodė, kad taip neturėtų būti aiškinama. Nes tai konkurencinę aplinką rinkoje tikrai gali iškreipti“, – BNS sakė ji.

Teisininkės manymu, vidaus sandoriai gali būti išnaudojami kaip viešųjų pirkimų palengvinimo būdas, nes taip išvengiama papildomų užduočių, kurios atsiranda skelbiant pirkimus įprastai. 

„Konkurencijos aspektas visada turėjo būti vertinamas, reikėjo rinkoje ieškoti darbų ir paslaugų geresnėmis sąlygomis, tačiau norint jas rasti, reikia tam skirti laiko. O praktika buvo tokia, kad buvo einama paprasčiausiu keliu, nes vidaus sandoris leidžia išvengti visų skelbimų, konkurencijos, ginčų“, – kalbėjo N. Virbickaitė. 

Dėl vidaus sandorių gali padaugėti ginčų

M. Sinkevičius sako, kad dabartinė Viešųjų pirkimų įstatymo formuluotė gerokai apriboja savivaldybes ir labai aiškiai apibrėžia galimybes, kurias sunku interpretuoti. 

„Manau, kad kol kas jokių blogybių, ydų, piktnaudžiavimų neįžvelgiu, galų gale yra specialiosios tarnybos, Valstybės kontrolė, kurios irgi tai stebi“, – BNS sakė jis.

Panevėžio savivaldybės sprendimą panaikinti bandančios „Ecoservice“ atstovas Arnas Bareika sako, jog ydinga praktika pradėjo formuotis po to, kai 2019-ųjų pabaigoje įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Jis mano, kad šis ginčas gali būti tik vienas iš daugelio, nes KT išaiškinimas atvers kelią verslui ginčyti ir daugiau vidaus sandorių. 

„Aš neabejoju, kad tokių ieškinių greitu metu pamatysime daug, nes savivaldybių vidaus sandorių, kurie dabar atsidūrė po padidinamuoju stiklu, vertė siekia solidžią sumą“, – BNS sakė advokatų kontoros „SPC legal“ teisininkas Arnas Bareika.

Anot jo, viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Kelmės, Utenos bei Švenčionių savivaldybėse nuo 2020 metų registruota daugiau nei 30 atliekų tvarkymo vidaus sandorių, kurių bendra vertė viršija 170 mln. eurų.

M. Sinkevičius sako, kad verslas savaip išnaudoja KT išaiškinimą bandydamas rasti papildomų argumentų sau ir teigia, kad į pelną, o ne į viešųjų paslaugų teikimą orientuotas privatus sektorius ne visada garantuoja efektyvumą, kokybę ir skaidrumą.

„Verslo prielaida, kad savivaldybės gali šia galimybe manipuliuoti, yra tik bandymas tokį nutarimą pakreipti savo naudai. Tos paslaugos labai aiškiai reglamentuotos, yra baigtinis jų sąrašas, negalima bet ko užsakyti tokiu būdu. O jeigu viską vertiname per efektyvumą ir skaidrumą, tai irgi galima rasti pavyzdžių, kai viešąsias paslaugas atėjęs teikti verslas susikoncentravo į pelno siekimą, mažesnę kokybę ir daug teisinių ginčų, nevertino kaip lygiaverčių partnerių savivaldybių, kurios teisininkų pajėgumais negali prilygti“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

„Nėra taip, kad absoliuti tiesa yra vienose rankose, abiejose pusėse pasitaiko ir gerų, ir blogų pavyzdžių“, – pridūrė jis.

N. Virbickaitė sutinka, kad KT išaiškinimas galėtų pasitarnauti kaip papildomas argumentas teisiniame ginče dėl vidaus sandorių, tačiau ji mano, kad jis gali pasitarnauti ir kaip prevencinė priemonė.

„Galbūt po KT išaiškinimo požiūris bus atsakingesnis ir matysime mažiau tokių vidaus sandorių, nes verslas stebi, kas vyksta rinkoje ir, turėdamas tokius išaiškinimus, akivaizdžiai juos skųstų. Perkančiosios organizacijos taip pat gali prisibijoti ir kontroliuojančių įstaigų“, – BNS sakė N. Virbickaitė. 

Viešuosiuose pirkimuose trūksta kompetencijos 

N. Virbickaitės teigimu, vidaus sandoriai kalba ir apie dar vieną didžiulę problemą Lietuvoje – kompetencijos trūkumą organizuojant viešuosius pirkimus.

„Kai nemoku naudotis įstatyme numatytomis galimybėmis, kai laiku neplanuoju, tada atsiranda problemos ir bandoma ieškoti kitų būdų, kaip padaryti paprasčiau, o vidaus sandoris suteikia galimybę tų problemų išvengti“, – kalbėjo teisininkė.

Ji pripažino, jog Viešųjų pirkimų įstatymas yra bene dažniausiai keičiamas teisės aktas, tačiau šių pirkimų teisinis reglamentavimas, pasak jos, yra geras, tik reikia mokėti juo naudotis.

„Mes vis dar nemokame kompetentingai ir kvalifikuotai vykdyti viešųjų pirkimų, nepaisant to, kad įstatymas ir jį lydintys teisės aktai tikrai suteikia galimybių įvairioms situacijoms spręsti, bet tam reikia laiko ir pastangų. Nemokame taikyti jame numatytų normų. Kol neišmoksime, turėsime nepasitenkinimą, bandymą ieškoti, kaip išvengti problemų – tokia jau atskirų asmenų ir institucijų priedermė. Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra geras, bet kvalifikacijos jis niekam nepridėjo“, – BNS sakė N. Virbickaitė.

Ekspertės manymu, Lietuvoje yra pernelyg susikoncentruojama į pirkimų procedūras, o ne turinį. Jos manymu, problemų padėtų išvengti daugiau dėmesio pirkimo pasirengimui ir jo sąlygoms, dėl kurių dažniausiai atsiranda dalyvių pretenzijos ir su jomis susijusios problemos.

„Jeigu daugiau laiko būtų skirta ne procedūroms, o pasižiūrėtume į Vakarus ir jų praktiką, kur daugiausiai laiko skiriama pasiruošimui, bendravimui su verslu, rinkos konsultacijoms. Galima parengti tokius vertinimo kriterijus, apibrėžti pirkimo objektą taip, kad pretenzijas reikšti bus sunku, rizikos dėl sutarties bus suvaldytos. Žinoma, teoriškai visada lieka galimybė ginčui, tokia jau yra teisė“, – BNS sakė N. Virbickaitė.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo sudaryta 50 vidaus sandorių, kurių bendra vertė viršijo 144 mln. eurų, o 2020 metais – 83 sandoriai už 802,5 mln. eurų.

Bendra viešųjų pirkimų sutarčių vertė pernai siekė 6,54 mlrd. eurų, užpernai – 5,57 mlrd. eurų.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite