Nuotraukos iš asmeninio albumo
Angle down Atgal

Keliautojo užrašai: Kijevas

Man kiekvienas miestas turi savo dvasią ir aurą. Taip as su jais susidraugauju arba amžiams liekam vienas kitam abejingi. Kijevas šiuo atžvilgiu neutralus miestas. Nors tai ne pirmas apasilankymas, tačiau didelio įkvėpimo jame nejaučiu. Bet tai miestas, kuris kaskart kažką parodo naujo.

​Tad ką nuveikti Kijeve, jei taip jau nutiko, kad likimas ten nuvedė?

Aišku, jei tai pirmasis kartas, tada tradiciškai bėgame lankyti turistinių objektų, kurių sąrašus galima rasti iternete esačiuose straipsniuose: 10, 11, 15... Objektų, kuriuos būtina aplankyti Kijeve. Tad jų čia ir nevardinsiu, tik užsiminsiu, kad yra nuostabių bažnyčių, istoriją menančių aikščių, žavių gatvelių, bei parkų, kur smagu pasėdėti su puodeliu kavos. 

​Tačiau jei turizmo dievai miestan atnešė ne pirmą kartą? Taip, kaip šį kartą nutiko ir mums (man ir mano pakeleivei teko leisti laiką dvi dienas, mat buvo daugybė laiko tarp skrydžių). Abu oro uostai toli gražu ne Stambulas, Miunchenas ar Singapūras. Tad greitai buvo priimtas sprendimas – miestas! Lengvas nepatogumas, jog Žulianų oro uoste nebėra (gal tai laikina) bagažo saugojimo kamerų. Teko ieškoti kito sprendimo.

Čia lyg specialiai pasodintas miesto transporto stotelėje sėdejo malonus karininkas, kuris kažkaip atspėjo, kad mes iš Pabaltijo ir mums maloniai patarė važiuoti į centrinę geležinkelio stotį, o iš ten galimybės plačios – taip ir padarėm. „Pasigavom“ nurodyto numerio maršrutinį autobusiuką-pabaisiuką ir į geležinkelio stotį. Kodėl pabaisiukas? Tai gana populiari transporto priemonė. Tai ta vieta, kur grąžinamas atvykėlis 20 metelių atgal. Trasporto priemonės senos, ne itin tvarkingos, lyg iš fanieros sukaltos. O kur dar seniai pamirštas „perduokite, prašom pinigėlius vairuotojui“.

Kaip vairuotojas kontoliuoja ar visi susimokėjo lieka paslaptimi. Šiose transporto priemonėse savos gyvenimo taisyklės ir tradicijos. O interjeras... Kaip jau minėjau, priemonės ne itin švarios, bet „papuoštos“ kilimu ties vairuotoju ir būtinų būtiniausias atributas – užuolaidėlės. Apie vairuotojų dress code‘ą mandagiai nutylėsiu. Bet išgirdę lengvai siaubuko apimto turisto prašymą nurodyti, kur išlipti – maloniai tai padarys. Be to, taip važinėti po miestą patogu, greitai ir pigu (bilietėlis 10 grivinų – 0,3 euro). 

​Geležinkelio stotis nudžiugino patogumu: šalia metro linija, maršrutinių pabaisiukų stotelių gausa ir, svarbiausia, bagažo saugojimo kamera bei vėliau pasitarnavęs shuttl‘as iš Borispolio oro uosto (jį rasti paprasta, tik išėjus iš atvykimo salės išgirsite čaižų moters, kviečiančios važiuoti, balsą. Kaina 100 grivinų – 3,2 euro. Iki geležinkelio stoties važiuoja apie valandą). Taip, ji primena mūsuose egzistavusias prieš 15 metų, bet ji ten buvo ir tai savabiausia. Kaina taip pat labai patraukli. Žetono kaina 50 grivnų – 1,6 euro. Apie saugojimo terminus nebuvome informuotos ten sėdejusios darbuotojos.

Palikę bagažą patraukėme į miestą. Metro patogus greitas ir vienas giliausių, beja čia galite apsilankyti giliausiai po žeme esančioje metro stotyje pasaulyje– tai Arsenalna stotis, esanti 105,5m gylyje. Be to tai labai pigus keliavimo po miestą variantas: vienakrtinis bilietėlis vos 8 grivinos – 0,25 euro. Perkant didesnį važiavimų kiekį bus dar pigiau. Aišku, visada egzistuoja taksi, bet mums jo neprireikė.

​Na, o toliau naudojomės planu – „jokio plano“. Keliaujat pagal tokį planą, svarbiausia nebijoti pasiklysti. Mes gal kiek turėjom pranašumą, nes naudojomės profesionalių gidų instinktais ir prabėgom atliktais namų darbais. Taip maklinėant pamatėm ir turistinius objektus ir radom žavių lauko freskų, kurių gausu visame mieste, gavelių, kiemelių, dėmesį traukiančių kavinaičių ir net itališkų mezgimo siūlų kromelį. Taip netyčiom akis užkliuvo už „Medūzų muziejaus“, itin žavi vieta, ypač nusikalusiam turistui. Tokia lengvai meditacinė vieta, tik suolelių ar sėdmaišių trūko, bet tai tikriausiai šiuolaikinės realybės atspindys. Muziejus nedidelis, bet teisingai organizuotas. Kaina vos 150 grivinų – 5 eurai. Be to, puiki lokacija – pačioje Maidano aikštėje. Plius labai rekomenduoju apsilankyti vietos turtinguolių rajone (Vozdvizhenka rajonas). Įsitaisęs šalia istorinio centro. Tiesą sakant seniai taip nesijuokėm. Tokio lygio beskonybės seniai nesu mačiusi. Kartais susidarė įspūdis, kad projektus braižė vaikų darželio piešimo pamokose. Galima sakyti, kad „stilius“ išlaikytas, jei tai galima vadinti stiliumi. Apsilankykite – puiki uotaika garantuota :) 

​O koks gi maklinėjimas be pusryčių, pietų ir vakarienės, bandant neprašauti su vietine kulinarija? Ko jau ko, o kavos mieste kibirais, bidonais: kioskeliai, kavinaitės, užeigėlės, restoranai, gerti vietoje ar išsinešti. Kaina svyruoja nuo 20 grivinų – 0,6 euro kioskelyje, iki 50–60 grivinų 1,6-2 eurai kavinėje ar restorane. Beje, kava visur geros kokybės. Išragavom tikrai nemažai, nes mano pakeleivė tikra kavos maniakė. Maisto ragavome įvairaus, nuo restorano su baltomis staltiesėmis iki valgyklos tipo maitinimo įstaigos. Orientacija buvo į vietinį maistą, kaip visada aplenkiant visas „sveiko maisto“ vietas tarptautiniais pavadinimais. 

​Labai gerą įspūdį padarė šalia geležinkelio stoties esanti kruasaninė. Yra viskas ko reikia nusivaikščiojusiam turistui: kelių rūšių kava ir arbata, limonadai. Šviežiai kepti kruasanai ( ne prancūziški, bet puikaus skonio) su įvairiais priedais ir įdarais nuo kelių rūšių uogienių, šokolado iki sūrio, kumpio ir pomidoro. Kainos varijuoja nuo 1 euro iki sumos priklausomos nuo alkanumo. Plius šilta, švaru, nemokamas WC ir laisvas Wifi – tiesiog turisto rojus.

​Vienus pietus valgėme tinklinėje vagyklos tipo užeigoje „Puzata chata“. Šių įstaigų galima rasti labai daug visame mieste. Čia sriubą, antrą patiekalą su garnyru ir daržovėmis galima suvalgyti už 4-5 eurus. Maistas gana kokybiškas ir pakankamai skanus, pasirinkimas nemažas (turint galvoje, kad tai valgyklos tipo įstaiga). O matant lankytojų gausą, galima teigti, kad šviežias. Minusas – ne visose yra wifi.

​Mano mylimiausia vieta, kur grįžtu kaskart, kai atvykstu į Kijevą – restoranas „Kanapa“. Tai vidutinio kainų sektoriaus vieta (bet mums ganėtinai nebrangu) esanti istoriniame centre. Tik įėjus pasitinka konsjeržas, be livrėjos, bet mandagus, paslaugus ir iš karto užduodantis toną ir nuotaiką. Įspūdį palieka ir interjeras – „buvusi prabanga“ („bylaja roskash“), ne, jis nenudrožtas, tapetai neatsilupę, kaip tik išlaikytas vientisas stilius, yra prižiūrėtas. Gražūs indai, taurės, įrankiai, baltos staltiesės ir medžiaginės servietėlės, nežmoniškai paslaugūs ir malonūs padavėjai (nepamenu, kada paskutinį kartą padavėjas yra atsiprašęs, kad ilgokai mūsų staliuko neapdovanojo savo dėmesiu ar praeinant pro šoną informuojant, kad mūsų patiekalas jau tuoj tuoj bus ant mūsų stalo).

Užbėgant už akių – ir arbatpinigiai buvo naskūpūs, bet aš ne Užkalnis – nesigirsiu palikta suma. Meniu neperkrautas, bet pakankamas. Patiekalai serviruoti estetiškai, nors lėkštėse tradiciniai patiekalai. Virtuvės komanda jauni, veržlūs, su fantazija, senas kulinarijos tradicijas gerbiantys žmonės. Kurie į tradicinius patiekalus integruoja šiuolaikinį dvelksmą nesunaikindami jų. Vyno korta skurdoka, bet vietoje gaminta trauktinė itin skalsi  :) Mano absoliutus favoritas – barščiai, verdami su slyvomis ir obuoliais ir patiekiami kopūsto galvoje papildant vietoje keptomis česnakinėmis bandelėmis. Kijevo kotletas – kap gi be jo – tikrų tikriausias, su visais technologiniais atributais. Nuvyksite – užeikite, tikrai nepasigailėsite. 

​Ir pabaigai dar viena mano vieta favoritė ( tik šį kartą nebuvo galimybės apsilankyti) – „Palata Nr. 6“. Ten super gerai viskas: atmosfera, inerjeras, shot‘ų meniu ir super žemos kainos. Nuotykiai prasideda ieškant baro. Visų paslapčių neišduosiu, tik pasakysiu, kad jei susiruošite apsilankyti – būtinai padarykite namų darbus. O jei viskas pavyks – įspūdis liks ilgam. Palata ne tik pavadinimas, bet ir aptarnavimas – ypač jei pasirinksite kokteiliuką iš spec. ligoniams skirto meniu.

​Išvada trumpa ir paprasta – krautis daiktus ir pirmyn į Kijevą.

Ilona Gričialauskaitė, gidė/kelionių vadovė. Konsultacijos el.paštu info@ilonoskeliones.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite