Angle down Atgal

Jubiliejinės Kupolinės Žaliūkių malūnininko sodyboje

2022 m. birželio 23 d., ketvirtadienį, 15–20 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyks jubiliejinės, jau 10-osios Kupolinės. Lankytojų lauks vasarvidžio šventė, kupina magijos, mistikos ir šviesos stebuklo, vilios Kupolinių apeigos, žolynų ir burtų valanda, kūrybinės dirbtuvės, folkloro ansamblių pasirodymai. Įėjimas nemokamas.

Šiais metais kiekvienas, įžengęs pro apkaišytus žolynais vartus, Žaliūkių malūnininko sodyboje ras ir vainikais papuoštą kiemą, ir vainikavimo dar laukiantį Kupolės medį, ir šurmuliuojantį kermošių, ir daugybę veiklų. Visi galės smagiai ir prasmingai švęsti ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį: rinkti žolynus, pinti vainikus, puošti Kupolės medį. Linksmybės ir stebuklai tęsis iki pat vakaro.

Šventės dalyviams bus įdomu apsilankyti Žaliūkių gatvės kalvio Alberto Martinaičio dirbtuvėlėje, kurioje bus galima išmokti gaminti švilpynes, muzikos instrumentus, vaikiškus žaislus; pamatyti unikalias kankles ir paukštelius, padarytus iš lietuviško akmens. Meistras visada noriai dalinasi liaudiškų muzikos instrumentų, senoviškų žaislų ir žaidimų bei kitokių liaudiškų dirbinių gamybos bei naudojimo paslaptimis. Šventėje dalyvaus ir dailės studija „Auksinė ochra“, kviesianti ne tik pažiūrėti, bet ir patiems atskleisti savo kūrybines galias.

Kupolinėse skambės ir  šienapjūtės, ir meilės dainos, ir senosios sutartinės. Dalyvaus šiauliečiai: vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Čiutulis“, „Gąsužis“, modernaus folkloro grupė „Rasgauda“, Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ folkoro ansamblis „Salduvė“. Atvyks ir svečių: neseniai susibūrusi „Tyrulė“ iš Radviliškio rajono, išskirtinis Vilniuje gyvenančių dzūkų kūrybinio folkloro ansamblis „Dainaviai“. Dainingiems dzūkams vadovauja žinoma postfolkloro atlikėja archeologė Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė. Šiauliuose jie pristatys senosiomis tradicijomis grįstą, bet kartu ir šiuolaikiškai modernią koncertinę programą. Vakaro sulauksime kartu su folkloro ansambliu „Ramočia“ iš Kelmės. Kelmiškiai žada ne tik puikias žemaitiškas dainas, bet ir trankią vakarušką.

Jau dešimtį metų prie Žaliūkių vėjo malūno organizuojamos Kupolinės turi labai daug liaudyje paplitusių pavadinimų: Kupolės, Rasos, Vainikų šventė, Joninės. Įvairiuose šventės pavadinimuose slypi skirtingų istorijos laikotarpių prasmės. Kupolėmis seniau vadintos sužydėjusios pievos, vaistažolės, iš kurių buriama, ir medis arba šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje, apipinta vainikais. Pagal Simoną Daukantą – tai Vainikų šventė, mat jais puošia galvas, vartus, medžius, kryžius. Rasų pavadinimas primena, jog dabar vešliausi žolynai, o ant jų, saulei tekant, tyriausia rasa. Joninių pavadinimas atėjęs iš katalikų bažnyčios liturgijos. Tai šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė. Tad Kupolinėmis ar Rasomis vadinamą dieną ypač mėgsta Jonai, Jonės, Janinos, nes ji švenčiama Joninių išvakarėse, o mūsų krašte varduvininkus iš vakaro ir sveikindavo.

Vasarvidis arba vasaros saulėgrįža kitados buvo švenčiama net savaitę, kupiną šventinių apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu. Būdavo renkamos vaistažolės, kurios šiuo metų laiku turi daugiausiai gydomųjų galių. Jos laikomos namuose iki kitų metų vidurvasario, gydo žmones ir gyvulius, gina nuo nužiūrėjimo.

Tad į šventę VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo botanikai atvyks ne tuščiomis: su savimi atsiveš įvairiausių vaistingų, žydinčių, kvepiančių žolynų. Seniau buvo tikima, kad, pavyzdžiui, Joninių išvakarėse nuskinta jonažolė gali išgydyti net 99 ligas. Nuo ko, dėl ko ir kaip tomis vaistažolėmis reikia gydytis, papasakos išmanantys specialistai. Maža to, botanikai lankytojams pristatys simbolinį augalą – kūpolį.

Joninių išvakarėse renkamos ne tik vaistažolės – suskinta 9 ar 12 žolynų puokštė, vadinama kupole, yra stebuklinga, tinka burtams ir ateities spėjimui. Sako, kad tokia kupolė gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo, taip pat pagal ją galima spėti ir kitų metų laimę. Juk kiekvienas šioje puokštėje esantis augalas turi skirtingą reikšmę, kurią bus galima sužinoti per specialiai tam skirtą burtų valandą.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus, rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė, informacinis rėmėjas – žiniasklaidos grupė „Etaplius“, draugas – VUŠA Botanikos sodas.

 

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė, tel. (8 41) 21 11 98, el. p. sigita.milvidiene@ausrosmuziejus.lt.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite