Angle down Atgal

G. Landsbergis: Turkija ir Irakas nenori tapti nelegalios migracijos aukomis

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad norint išardyti Aliaksandro Lukašenkos pradėtą formuoti migracijos tinklą, reikės tiek Turkijos, tiek ir Irako vyriausybių pagalbos. Ministras taip pat akcentuoja, kad nei Turkija, nei Irakas nenori tapti nelegalios migracijos auka.

„Tai nėra tai, ką anksčiau Europos Sąjunga yra patyrusi, kai tvarkėsi su migrantų krizėmis. (...) Ši situacija yra kitokia. Migrantai, kurie pasiekia Lietuvą, iš Irako jie atvyksta nusipirkę bilietus oficialiose turizmo agentūrose, skrenda iš Irako Kurdistano sostinės Erbilio į Bagdadą, iš Bagdado galbūt per Stambulą vėliau į Minską oficialiomis avialinijomis“, – žurnalistams teigė po dviejų dienų vizito Turkijoje ir Irake grįžęs G. Landsbergis.

„Perka oficialius bilietus, juos pasitinka kelionių organizatoriai, pavaišina vandeniu, pasako, ką toliau reikia daryti, palydi juos iki Lietuvos sienos, kur jau jie patenka į mūsų pasienį saugančių pareigūnų rankas“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, todėl tiek Turkijoje, tiek ir Irake daugiausia buvo kalbama apie tai, ką galima padaryti, kad tas tinklas, kuris dabar yra A. Lukašenkos pradėtas formuoti, būtų išardytas. G. Landsbergis akcentuoja, kad siekiant šio tikslo reikalingas Turkijos ir Irano vyriausybių bendradarbiavimas.

„Tiek Turkijoje, tiek ir Irake gavome pažadą, kad jie supranta problemą ir yra pasiruošę bendradarbiauti. Tai jau šiandieną, šiuo metu, kai mes kalbame, Stambulo oro uoste yra Lietuvos specialistų delegacija, dėl kurios buvo sutarta man tik nuvykus į Ankarą, jie kalbasi apie konkrečius žingsnius, ką galima padaryti“, – teigė G. Landsbergis.

„Irake situacija yra kitokia dėl to, nes ten nacionalinė šventė, kuri prasideda šiandieną, ir šventei pasibaigus mūsų delegacija vyks į Bagdadą ir Irako delegacija atvyks į Lietuvą vėlgi techniniu lygiu tiksliai susitarti, ką mes darome, padėti atpažinti žmones ir svarbiausias žingsnis – kaip mes juos grąžinsime į ten, iš kur jie yra išvykę“, – kalbėjo jis.

Ministras pabrėžė, kad iš Turkijos labiausiai Lietuvai reikia žmonių, kurie kerta Stambulo oro uostą, registracijos duomenų. Tuo tarpu iš Irako, G. Landsbergio teigimu, labiausiai reikia pagalbos atpažįstant jau Lietuvoje esančius migrantus. Pasak jo, tai yra pirmas žingsnis, norint grąžinti žmones. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad Irakas atsargiai žiūri į migrantų sugrąžinimą į jų kilmės šalį.

G. Landsbergis taip pat informavo, kad tiek Turkijos, tiek ir Irano buvo prašyta sumažinti į Lietuvą vykstančius skrydžius. Jo teigimu, buvo siūlyta netgi sumažinti komercinius praradimus, jeigu tokie kiltų.

„Jų argumentas, kurį išgirdome, – skrydžiai komerciniai, jie vyko ir iki mūsų krizės pradžios, ir jie nemato galimybės dabar greituoju būdu tuos skrydžius sumažinti“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Pasak ministro, Turkijos pateiktais duomenimis, maždaug trečdalis į Baltarusiją išvykstančių žmonių, atgal į Turkiją nebegrįžta.

„Turkija mums pateikė skaičių šiek tiek, mes negalime jų patikrinti, aišku, turime pasikliauti tuo, kas yra sakoma, kad apie trečdalis žmonių negrįžta atgal. Tai šiaip iš esmės bent jau mūsų skaičius atitinka“, – sakė G. Landsbergis.

„Tai ir yra ta bendradarbiavimo pradžia, kad jeigu mes pradedame kalbėti apie realius skaičius, oficialios aviakompanijos nustato, kiek žmonių negrįžta, vadinasi, mes galime pradėt tuos žmones identifikuoti. Ir tokiu būdu galime užkirsti jiems kelią arba grąžinti tuos, kurie yra patekę“, – teigė jis.

G. Landsbergis taip pat pabrėžė, kad nei Turkija, nei Irakas nenori tapti nelegalios migracijos auka.

„Niekas nenori tapti auka nelegalios migracijos tinkle. Ar tai būtų Turkija, ar Irakas. Vis tiek jie supranta, kad Lietuva turi viešumo galią. Mes turime įrodymus, turime gausybę liudininkų, 800 žmonių yra atėję iš Irako į Lietuvą“, – sakė ministras.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite