Nuotraukos iš asmeninio I. Taraskevičiūtės albumo.
Angle down Atgal

Būsima aeronautikos inžinierė Ieva svajojo stovėti scenoje

Drąsa bandyti kažką naujo, pasitikėjimas savo jėgomis, nuoširdumas – sunkoka apibūdinti žmogų keliais žodžiais, ypač jei neseniai susipažinai, bet tokiais apibūdinčiau Ievą Taraskevičiūtė. Iš Želsvos kaimo (Marijampolės sav.) kilusi mergina nustebino ir savo studijų pasirinkimu – ji studijuoja aeronautikos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU arba Vilniaus Tech).

Galima išmokti viską

Studijų programa tikrai egzotiška, paprastai tariant, tai skrydžių valdymas. Negana to, kad nelabai moteriška, bet ir susijusi su tiksliaisiais mokslais, o jie šiuo metu nelabai populiarūs.

Ieva prisipažįsta, kad tikrai apie tokias studijas nesvajojo, o tiksliųjų mokslų nesuprasdavo, jie neatrodė patrauklūs. Viskas pasikeitė išvykus pagal mainų programą pasimokyti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten išmoko keisti požiūrį į dalykus, kurie nelabai sekasi. JAV besimokant teko paprakaituoti dėl matematikos – labai sunkus kursas. Ieva sako net po 4 valandas prasėdėdavo prie jos, taip ir atėjo suvokimas, kad galima išmokti viską, jeigu tik nori ir skiri tam laiko bei pastangų. Taip pradėjo patikti tikslieji mokslai, nes ėmė geriau suprasti. „Pajutau, kad esu pajėgi išmokti, labiau patikėjau savim“, – sako mergina.

Po mokslų JAV Ieva nutarė grįžti ne į 12-tą Rygiškių Jono gimnazijos klasę, o į 11-tą, nes ir taip buvo metais jaunesnė už bendraklasius. Netyčia papuolė į fizikos A lygio grupę, nors planavo rinktis B lygį, bet tokia grupė nesusidarė. Tada, pasak jos, ir įvyko didžiausias lūžis – pradėjo labai patikti fizika, nors čia gal ir mokytojos nemenkas nuopelnas. „Man jau norėjosi stengtis, ėmiau skirti tam daugiau laiko ir, aišku, pradėjo sektis fizika. Taip atsirado drąsos pagalvoti ir apie inžinerinės krypties studijas, to anksčiau nedrįsau, atrodė, nesuprasiu, nepavyks“, – pasakojo ji.

Aviacija – paslaptinga sritis

Pasirinkimą studijuoti skrydžių valdymą lėmė atsitiktinumas: Ievai ilgokai svarstant, kur pasukti, gal į istorijos pedagogiką, muzikos technologijas ar biomechaniką, mama atsitiktinai užsiminė girdėjusi iš pažįstamos apie skrydžių valdymo studijas. Pasirodė, kad ir jų giminėje yra pilotas, kuris, beje, dirba VGTU instruktoriumi. Tėčio pusbrolis Virginijus Urbonas papasakojo merginai apie aeronautikos inžinerijos studijas. Ievą sužavėjo, kad darbas tikrai nebūtų nuobodus, be to, aviacija – labai paslaptinga šaka, mokykloje apie tai nieko nebuvo girdėjusi.

Stojančiuosius tikrino per kelis etapus, buvo profesinio tinkamumo testas, psichologinis testas, įvairios loginės užduotys tirti reakcijos greitį, erdvinę orientaciją, taip pat buvo ir išsami medicininė patikra. Ieva visus etapus praėjo, brandos egzaminų rezultatai irgi buvo geri, taigi užtikrintai įstojo ir dėl to labai džiaugiasi.

Dabar Ieva antrakursė. Pirmais studijų metais mokėsi bendrųjų dalykų: fizikos, chemijos, braižybos, matematikos, anglų kalbos ir kt. Šiais mokslo metais jau yra ir aviacinė anglų kalba (pasirodo, tarimas skiriasi, jis turi būti ryškesnis, kad nebūtų nesusipratimų dėl nesusikalbėjimo, o 2009 m. įvesti centralizuoti nurodymai standartizuotai aviacinei anglų kalbai), taip pat kursas „Žmogaus galimybės ir jų ribos“. Ieva sakė, kad studijos jai patinka ir mokytis kuo toliau, tuo įdomiau.

Ievos fakultetas vadinasi Antano Gustaičio aviacijos institutu. Tai VGTU fakulteto teises turintis padalinys, kuris vienintelis šalyje rengia pagrindinių aviacijos sričių specialistus. Dėl koronaviruso Ievai teko studijuoti nuotoliu, kaip ir visiems, ir tik viena diena per savaitę buvo kontaktinė. Institutas turi gerą techninę bazę. Ieva pasakojo, kad atlikdami kompiuterinės braižybos užduotį jie galėjo apžiūrėti lėktuvo važiuoklę, kitus agregatus.

Studijos truks 5 metus, ir mergina po jų gaus aeronautikos inžinerijos magistro diplomą. Ievos kurse mokosi 25 studentai, prie jo šiemet prisijungė ir grupė Karo akademijos kariūnų, kurie pasirinko aviacijos studijų kryptį.

Mergina pasakojo, kad šiemet pirmą kartą bus vykdoma skrydžių valdymo studentų atranka. Baigus antrą kursą visi bus testuojami europinių standartų testais, prisidės jų pažymiai ir skrydžių vadovo darbo praktikos įvertinimas – visa tai ir sudarys atrankos rezultatą, nulemsiantį, kad aštuoni studentai bus atrinkti tapti skrydžių vadovais. Likusieji tęs aviacijos procesų inžinerijos studijas. Universitetas pasirašęs sutartį su valstybės įmone „Oro navigacija“, kuri atsakinga už specialistų ruošimą ir įdarbinimą.

Metai, praleisti JAV

Kad I. Taraskevičiūtė gavo galimybę pasimokyti metus JAV, lėmė JAV privačių mokyklų asociacijos įkurta nesiekianti pelno organizacija „Assist“ ir Kazickų šeimos fondas. Kad gali pretenduoti, Ieva išgirdo būdama dešimtokė. Jai pavyko pereiti kelis atrankos etapus ir 2017 metais išvyko į Džordžijos valstijoje esančią Darlingtono mokyklą (Darlington School). I. Taraskevičiūtė gavo ir JAV ambasados paramą sumokėti nustatytą šeimos mokestį, kuris buvo nemažas – 4 850 dolerių. „Pradžioje buvo sunku suvokti, kad viskas tikra. Tik vėliau sužinojau, kad mokslo metai šioje privačioje mokykloje kainuoja 60 tūkst. dolerių, pati niekaip negalėčiau išvykti, taigi man labai pasisekė. Gyvenau bendrabučio tipo name su dar 24 merginomis. Mano geriausia drauge tapo mergina iš Tailando. Ten mokėsi jaunimas iš viso pasaulio. Šios programos esmė, kad galėtume patirti akademinį ir kultūrinį amerikiečių gyvenimą, taip pat parodyti save, pristatyti savo šalį“, – pasakojo mergina. Beje, ten turėjo ir vietinę šeimą, kuri ją globojo. Ryšius palaiko iki šiol.

Mokytis pradžioje buvo sunku. Pasirinko 6 dalykus ir sustiprintą Amerikos istorijos kursą. Teko rimtai pasistengti, paplušėti ir pagaliau ėmė sektis.

Metai JAV labai praplėtė Ievos akiratį. Iš 500 gyventojų turinčios Želsvos atsidūrusi Amerikoje patyrė kultūrinį šoką. Vos 15 metų svetimoje šaly be tėvų teko tapti savarankiška, atsakyti pačiai už save. „Aišku, buvo žmonių, kurie rūpinosi, bet buvau vienintelė lietuvė mokykloje. Išmokau pasitikėti savimi. Šiaip esu pozityvus žmogus, bet ten tapau dar pozityvesnė, išmokau nepulti į paniką, jei kažkas nesiseka, tiesiog ieškoti pagalbos, spręsti, kalbėtis. Pirmą mėnesį buvo gera ir linksma, o paskui užklupo namų ilgesys. Nors kalbėdavau su tėvais kasdien, bendravome daug per programėlę „Viber“, o vaikystėje būdavau ir skautų stovyklose viena, bet čia buvo kitaip“, – pasakojo mergina.

Mokydamasi JAV Ieva susirado daug naujų draugų, pamatė Ameriką, atstovavo Lietuvai, vis aiškindama, kad mes ne rusai ir mūsų kalba kitokia. Mokėsi daug naujų dalykų – groti ukulėle, irkluoti, žaisti tenisą. Net išdrįso pasirodyti prieš minią mokinių dainuodama ir grodama ukulėle. „Draugė atsisakė, o aš pamaniau – ką galiu prarasti? Nusiėmiau akinius, kad nematyčiau veidų, ir padainavau. Ten būdama išmokau, kad viską galima išbandyti, nereikia bijoti, jeigu kas ir nepavyks“, – pasakoja Ieva.

Būdama JAV Ieva pradėjo drąsiau kurti dainas, nors kūryba užsiėmė ir anksčiau. Daug atrado savyje kaip asmenybė, o ypač padidėjo jos motyvacija mokytis.

Šią vasarą mergina su buvusia bendraklase Monika ruošiasi vėl vykti į JAV padirbėti pagal studentų programą „Dirbk ir keliauk“. Jos vyks į Kaliforniją, Santa Barbarą, dokumentai jau sutvarkyti, darbą susirado, reikia tik, kad virusas nesugriautų planų.

Muzika – širdies dalykas

Muzika Ievai svarbi nuo mažens. Pianinu groti mokėsi nuo 4 metų. Gitara groti išmoko namie iš tėčio ir brolio. Antroje klasėje pradėjo lankyti Marijampolės muzikos mokyklą.

Ieva būti dainininke svajojo nuo mažens, įsivaizduodavo save scenoje. Ir daineles kūrė nuo vaikystės. Rygiškių Jono gimnazijoje dainuoti skatino muzikos mokytoja. Pamažu įsidrąsino ir dainuoti renginiuose. Porą kartų sudalyvavo mokinių konkurse „Žvaigždžių atspindžiai“. Teko padainuoti ir įvairiuose miesto renginiuose.

„Muzika man visada buvo širdies dalykas ir dabar nenoriu to mesti. Praėjusį mėnesį išleidau savo kūrybos dainą „Niekas nežino“, pati įdainavau, ji paskelbta „YouTube“. Įrašiau studijoje Kaune, tėtis padovanojo tokią galimybę. Dainas seniai kuriu, bet neviešinau. Šita daina atvėrė naujų kelių, tapau labiau matoma. Nusiunčiau ją į „Radiocentro“ rubriką „Minutė šlovės“ ir mano įrašą sausio 10 d. transliavo per radiją. Tai buvo labai jaudinantis dalykas, nuostabus jausmas išgirsti savo dainą eteryje“, – pasakojo Ieva.

Dar tą pačią dieną ji gavo kvietimą sausio 11 d. pasirodyti muzikos inkubatoriuje „Novus“, koncertas vyko menų fabrike „Loftas“. Čia pristatomi jauni atlikėjai. Kadangi vienos grupės narys netikėtai susirgo, buvo pakviesta koncertuoti Ieva. Ji klausytojams atliko net 10 savo kūrybos dainų. „Pirmas toks koncertas, kur tik savo dainas atlikau. Buvo jaudulio, bet ant scenos pajutau, kad mano svajonė pildosi čia ir dabar – buvo taip gera“, – įspūdžiais dalijosi mergina. Beje, ji dainuoja ir VGTU chore „Gabija“, kartais net ir kaip solistė.

Ievos sceninis vardas – Dievaži. Pasirodo, tai mėgstamiausias jos lietuviškas žodis. Tokiu vardu jos dainų reikėtų ieškoti internete, jei norėsite paklausyti. Mergina prisipažino, kad nuo vaikystės žiūri „Euroviziją“ ir turi slaptą svajonę pati sudalyvauti. O „X faktoriuje“ pernai jau dalyvavo, bet nepraėjo pirmos atrankos – gavo du „taip“ ir du „ne“. Pasak I. Taraskevičiūtės, ne laimėjimai svarbu, svarbiausia patikėti savimi, nesidrovėti, nors savo kūrybą dainuoti jautru, juk atveri klausytojams savo širdį. Visgi noras būti išgirstai didesnis už baimę ir jaudulį.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite