Angle down Atgal

Bež­džio­nių rau­pų vi­ru­sas pa­vo­jin­gas, bet ga­li­me jo iš­veng­ti

Pas­ta­rą­jį mė­ne­sį apie be­ždžio­nių rau­pų vi­ru­są kal­ba­ma itin daug ir pla­čiai. Ge­gu­žę Eu­ro­po­je, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ko­je bei Aust­ra­li­jo­je už­fik­suo­ta per 200 be­ždžio­nių rau­pų at­ve­jų. Šei­mos gy­dy­to­ja Ele­na Šu­kė at­krei­pia dė­me­sį į ga­li­mas be­ždžio­nių rau­pų komp­li­ka­ci­jas ir kaip joms už­bėg­ti už akių.
 

Bėrimai gali baigtis netgi sepsiu

Beždžionių raupų virusas pirmą kartą nustatytas 1958 m. Kopenhagoje. Jis priklauso tai pačiai virusų grupei, kaip ir žmonių bei karvių raupai. Pirmą kartą žmogus šiuo virusu užsikrėtė 1970 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje, tačiau po dešimtmečio dėl 1980 m. organizuotos masinės vakcinacijos kampanijos raupai buvo išnaikinti. Dabar šis virusas vėl gyvybingas – plinta tarp žmonių ir kelia daug nerimo visame pasaulyje. Šiuo metu mirštamumas nuo beždžionių raupų siekia 3 proc.

Šeimos gydytoja E. Šukė sako, kad šio viruso sukelti ligos simptomai bent jau pirmosiomis dienomis yra panašūs į peršalimo ir gali trukti iki kelių savaičių.

„Pirmosiomis ligos dienomis žmogus gali jausti galvos ir raumenų skausmą, jam gali pakilti temperatūra, skaudėti nugarą, padidėti limfmazgiai, kamuoti šaltkrėtis. Dar po kelių dienų gali atsirasti etapinis bėrimas, kuris dažnai prasideda veido srityje ir išplinta po kūną. Iš pradžių atsiranda rausvos spalvos dėmelių, vėliau formuojasi pūslelės ir galiausiai, joms pratrūkus, susidaro šašai“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Ji pažymi, kad būtent odos bėrimai gali labiausiai varginti, o jų sukeltos komplikacijos būti itin pavojingos sveikatai.

„Gausus bėrimas, pasireiškęs, susirgus beždžionių raupais, gali ilgam palikti pėdsakų ant kūno – neretai jų vietose susidaro randai. Jei bėrimų atsiranda akių plote – žmogus gali netgi apakti. Dar blogesnis scenarijus gali grėsti, jei bėrimas pereina į bakterinę infekciją. Pavyzdžiui, jei pūslelės supūliuoja ir jų vietose susiformuoja dideli randai“, – sako E. Šukė ir įspėja, kad, taip nutikus, infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti sunkų plaučių uždegimą, net kraujo užkrėtimą ar sepsį.

Virusas perduodamas artimo ilgalaikio kontakto metu

Pasklidus žiniai apie nustatytus pirmuosius beždžionių raupų atvejus pasaulyje, daugelis sunerimo, ar šis virusas yra toks pat grėsmingas ir užkrečiamas kaip koronavirusas. Šeimos gydytoja teigia, kad šių virusų nereikėtų gretinti – jie iš esmės yra skirtingi.

„COVID-19 yra ūmi infekcinė liga, perduodama oro lašeliniu būdu ir lengvai plintanti tarp žmonių. Beždžionių raupai plinta sudėtingiau, nes reikia gerokai artimesnio ir ilgesnio kontakto, kad viruso užkratas būtų perduotas“, – sako medikė ir pateikia prielaidą, kad beždžionių raupų virusas nesukels tokios epidemijos, kaip koronavirusas, nes jį suvaldyti yra lengviau.

E. Šukė pabrėžia, kad užsikrėsti beždžionių raupais nėra taip paprasta, o būdų yra įvairių. Tačiau visi jie susiję su pernelyg artimu kontakto palaikymu su sergančiuoju.

„Virusas plinta per artimą kontaktą, o tiksliau per organizmo skysčius. Pavyzdžiui, artimai kontaktuojant su virusu užsikrėtusiu žmogumi, kurio oda išberta vandeningomis pūslelėmis arba kuris stipriai kosėja. Virusas taip pat plinta ir nesaugių lytinių santykių metu“, – vardija šeimos gydytoja.

Visgi, anot medikės, žinant, kokiais keliais virusas plinta, galima pasakyti, kokiose situacijose iškyla reali grėsmė juo užsikrėsti ir kokiomis prevencinėmis priemonėmis to galima išvengti.

„Viešumoje arba keliaujant, kai ilgą laiką reikia sėdėti šalia kitų žmonių, patartina dėvėti medicinines vienkartines veido kaukes bei dažnai plauti rankas. Taip pat vengti nesaugių lytinių santykių, grožio procedūrų, kai jos atliekamos nesilaikant privalomų higienos normų“, – palankias situacijas virusu užsikrėsti išskiria E. Šukė.

Vieni imunitetą turi iš seniau, kiti turi susirūpinti sveikesniu gyvenimo būdu

Šeimos gydytoja E. Šukė teigia, kad beždžionių raupų virusas yra pavojingas visiems. Tačiau dalis brandaus ir vyresnio amžiaus žmonių, tikėtina, šiam virusui imunitetą turi. Įprastai tai žmonės, gimę anksčiau nei 1980 m., kurie dalyvavo masinio skiepijimo nuo raupų programoje.

Visgi gimusieji po 1980 m. turi labiau prisižiūrėti sveikatą. Tačiau, kaip akcentuoja medikė, nereikia persistengti: „Kažkaip ypatingai pradėti stiprinti imuniteto tikrai nereikia. Per stiprus imunitetas sukelia autoimuninių ligų, todėl tai dar baisiau nei nusilpęs imunitetas.“

Parengti organizmą kovai su virusais galime tiesiog laikantis sveikos gyvensenos principų: gerti daug vandens, valgyti įvairų maistą, į maisto racioną įtraukti daug daržovių, sportuoti. Taip pat rekomenduojama kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus.

Parengta pagal pranešimą spaudai

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite