Angle down Atgal

Aktorių Gintautą Pečiūrą prisimenant

Antrą trumpo metro spektaklių festivalio „Memel Fest“ dieną šeimininkai aprodė Klaipėdos dramos teatrą. Lankėmės žiūrovų ir repeticijų salėse (kamerinė teatro salė buvo visiems gerai pažįstama), sužinojome įdomią teatro ir pastato istoriją ir tai, kad pagrindinės scenos įranga tobulumu lenkia daugumą Vakarų Europos teatrų.

Lankėmės teatro muziejuje, grožėjomės teatro erdvėse įdomiai išdėstytais spektaklių rekvizitais, herojų drabužiais, didžiulių paveikslų drobėse šalia kunigaikščių riterių apranga nupeštais teatro režisierių portretais.

Nuostabu vaikščioti raudonu teatro koridoriaus kilimu kuriame išausti visų kada nors šiame teatre statytų spektaklių pavadinimai nuo sienų iš portretų žvelgiant Lietuvos teatro ir kino istorijos legendoms, matyti gipsinius jų delnų atspaudus.

Dėmesį patraukė dar praeito šimtmečio devinto dešimtmečio pradžioje Klaipėdoje netikėtai sutikto iš Utenos kilusio aktoriaus Gintauto Pečiūros portretas. Visagalis internetas gana ribotai kalbėjo apie aktoriaus asmenybę, klasiokų arba tos pačios mokyklos mokinių, pamenančių aktorių rasti nepavyko. Nieko nuostabaus – aktorius priklauso dviem žodžiais apibūdinamam procesui - „kartų kaita“.

Vieninteliai galintys kažką apie aktorių papasakoti buvo Klaipėdos dramos teatre dirbantys žmonės. Neapsirikau. Pabendrauti sutikusi teatro muziejaus ir meno archyvo kuratorė Asta Šleinienė atsakė: - prisimename. Iki šiol teatro atmintyje likęs elegantiškas teatro aktorius, Stefa Galkauskaitė rašė, kad aktorius buvo gimęs elegantiškai komedijai.

Deja, teatre nebėra tą kartą prisimenančių žmonių, todėl toliau pasakosiu archyvine medžiaga, sukaupta Klaipėdos dramos teatro Meno muziejuje ir archyve.

Gintautas Pečiūra gimė Utenoje 1945 metų balandžio 2 dieną, mokėsi ir baigė pirmą vidurinę mokyklą, kaip pasakoja tų laikų pirmos vidurinės mokyklos mokiniai, buvo aktyvus dramos būrelio, šokių ratelio ir kitų renginių dalyvis. Tikras mokyklos pažiba. Visada draugiškas, mandagus, įdomus, gerbiamas mokytojų, mylimas klasiokių.

Po mokyklos įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją ir 1972 metais, gavęs aktoriaus diplomą, atvyko Klaipėdon. Prologinis spektaklis – pagrindinis vaidmuo E. Radzinskio pjesėje „Monologas apie vedybas“ buvo aktoriaus ir teatro pergalė, apvainikuota laureato diplomu.

Įsimintini Valeros Moljero komedijoje „Tartiufas“, Čiurlionio brolio J. Glinskio dramoje „Po svarstyklių ženklu“, Pranuko Žemaitės „Petras Kurmelis“, Bertoldo L. Pirandelo dramoje „Henrikas IV“. M. Gorkio „Duge“ sukurtas vaidmuo Barono vaidmuo, kurio aktoriui galėjo pakakti visam gyvenimui.

Vėlesnės rolės Justino Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“- Stasys, Dėdės Bolesiaus Šatrijos raganos „ Sename dvare“, J. Grušo dramoje „Herkus Mantas“- Ditrichas ir paskutinis Dailidės vaidmuo, paruoštas likus dviems mėnesiams iki mirties B. Brechto spektaklyje „Geras žmogus iš Sezuano“. Aktorius sukūrė Stasio vaidmenį Algimanto Puipos filme „Žuvies Diena“, Vilko vaidmenį Vidmanto Bačiulio filme „Vilius Karalius“, vaidino filmuose „Kunigo naudą velniai gaudo“ ir „Vaikai iš Amerikos viešbučio“

Aktorius išėjo dvidešimtmečio darbo Klaipėdos dramos teatre išvakarėse 1991 rugpjūčio 24 dieną.

Už archyvinę medžiagą dėkingas Klaipėdos dramos teatrui bei muziejaus ir meno kuratorei Astai Šleinienei.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite